kibinklas

kibiñklas sm. (2) 1. kliūtis: Jam pas mus ateit jokio kibinklo nėra Vs. Mes jiem kap pridirbsim visokių kibiñklų, tai jie nežinos nė ką pradėt Šlvn. Kad tik kokis kibinklùkas, tai ir verkia Lp. 2. NdŽ nesantaika, vaidai: Kibinklai terpu kaimynų buvo rš. 3. ppr. pl. griozdai, „rakandai“: Visokių kibinklų prisidėjęs kraustosi Pkr. | Yra daug kibinklų (kaulų, kremzlių), bus galima košelieną išvirti Pš. 4. truputis, valandėlė: Kibiñklą pastovėjau ir susivėlinau į paštą Vlk. Nėr kada sliptert (primigti, snūsterėti) anei kibinklėlio Vlk.